Kai kalbame apie energiškai efektyvius namus Švedijoje, dažniausiai turime omenyje pastatus, kurie sunaudoja gerokai mažiau energijos nei vidutiniškai – paprastai tai pasiekiama derinant apgalvotas konstrukcijas, aukštos kokybės izoliaciją, vėdinimą su šilumos grąžinimu ir kartais nuosavą energijos gamybą. Dažnai vartojamas terminas yra pasyvusis namas, kuris pasižymi sandaria ir ypač gerai izoliuota atitvara bei mechanine vėdinimo sistema su efektyviu šilumos atgavimu.
Energinės sąnaudos mažai energijos naudojančiuose namuose paprastai siekia 50–70 kWh/m² per metus – gerokai mažiau nei senesniuose (iki 1970 m.) pastatuose, kurie kartais sunaudoja daugiau nei 250 kWh/m² per metus. Dar aukštesnė klasė – energinė klasė A, kur sunaudojama mažiau nei 45 kWh/m² per metus.
Švedijoje veikia sertifikavimo sistema Miljöbyggnad, kuri, naudodama bronzos, sidabro ir aukso lygius, vertina pastatus pagal energijos vartojimą, vidaus aplinką ir medžiagų pasirinkimą.
Kodėl ekonomiškai apsimoka energiškai efektyvūs namai?
- Mažesnės energijos sąnaudos
Mažiau sunaudotų kilovatvalandžių šildymui, karštam vandeniui ir buitinėms reikmėms – tai tiesiogiai matosi piniginėje. Kuo aukštesnės elektros kainos, tuo didesnė sutaupoma suma. - Mažesnis pažeidžiamumas kainų svyravimams
Kai namo energijos poreikis yra nedidelis, elektros kainų šuoliai tampa daug mažiau skausmingi. - Geresnis vidaus komfortas ir sveikata
Gerai izoliuotas pastato apvalkalas ir subalansuota vėdinimo sistema suteikia malonią vidaus aplinką – nėra šaltų skersvėjų ar perkaitimo – ir užtikrina sveikesnę gyvenamąją aplinką. - Didesnė būsto vertė parduodant
Energiškai efektyvūs namai yra patrauklesni pirkėjams, todėl pardavimas gali būti greitesnis ir už aukštesnę kainą. - Indėlis į tvarią energetikos sistemą ir klimato tikslus
Mažaaukščiai namai sudaro didelę Švedijos energijos vartojimo dalį – energiškai efektyvūs pastatai padeda pasiekti nacionalinius klimato tikslus ir sumažinti priklausomybę nuo perkamos elektros.